viltavilus

viltavilùs, -ì adj. (4), viltavylùs (4) žr. viltaviliškas: Valdžia kytri ir viltavyli, oi, labai viltavyli! V.Piet. Viltavylesnis iš jų užriko V.Piet. viltaviliaĩ adv.; SD257, Sut, Kos58, viltavyliaĩ [K], Rtr; N, L: Veikiai jį išdavė Judošius viltaviliai bučiuodamas A.Baran. Nesekdami pasakos, viltaviliai sutaisytos, apsakėm jums galybę ir atėjimą Viešpaties GN2Ptr1,16.